ŠVENTINIS RENGINYS ŠVIETIMO PAGALBOS, VERTINIMO IR KONSULTAVIMO SKYRIUJE

Baltomis, tyliai krentančiomis snaigėmis netikėtai palydėtas š. m. gruodžio 14 d. prasidėjo tradicinis švietimo pagalbos, vertinimo ir konsultavimo skyriaus renginys – Kalėdinis vaikų, tėvų ir mokytojų susibūrimas. Šventiškai papuoštoje centro salėje susirinkusieji išvydo lėlių spektaklį ,,Vaikų pasaka“. Lėles piešė, o ir spektaklyje Žiemos rolę vaidino buvusi skyriaus ugdytinė, dabar besimokanti Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre Emilija Sinkovska. Gražus jauno žmogaus požiūris – savo gabumais prisidėti prie mūsų skyriaus bendruomenės tradicijų puoselėjimo!

Vos pasibaigus paskutiniams lėlių spektaklio muzikos akordams, pasigirdo stiprus beldimas. Vaikams nereikėjo aiškinti, kas tai galėtų būti. Aišku, Kalėdų senelis jau kažkur netoli! Visi vakaronės dalyviai pro mažosios salės langus pamatė į centro automobilių aikštelę įsukančią lengvąją mašiną, iš kurios išlipo taip lauktas Kalėdų senelis! Beje, šį kartą lydimas žavaus geltonplaukio Laplandijos vairuotojo, padėjusio nešti dovanų maišus.

Na ir linksmybės prasidėjo salėje! Į linijinių šokių sūkurį įsitraukė visi – ir maži, ir dideli. Skambant populiariausioms kalėdinėms melodijoms, akylai stebint Kalėdų seneliui, visi stengėsi pasirodyti esantys patys geriausi šokėjai planetoje. Pasibaigus bendram šokiui, teko susirungti vien tėveliams! Kokių gražių šeimų pasirodo, esama: išradingos, linksmos, net azartiškos. Puikus pavyzdys vaikams, kaip reikia mokėti gražiai linksmintis.

Kalėdinę vaikų nuotaiką dar labiau sustiprino Nykštukų šokis: ir kirvukais mojavo, ir plaktukais stuksėjo, ir nykštukų kepurytėmis keitėsi. Kalėdų seneliui beliko tik stebėtis ir džiaugtis tokiais ištvermingais ir šauniais vaikais. Tai jis ir puolė dalinti dovanas, kurios net netilpo į vieną maišą.

Išlydėję Kalėdų senelį, vakaronės dalyviai buvo pakviesti į mažąją salę pasivaišinti, draugiškai pabendrauti prie kavos ar arbatos puodelio. Juk nemaža dalis susirinkusiųjų šeimų yra tos, kurių vaikai pradėjo lankyti individualias tarties, kalbos ir klausos lavinimo pratybas dar ankstyvajame ikimokykliniame amžiuje.  Taigi, ir dideliems, ir mažesniems, buvo apie ką pasikalbėti. O vakarui persiritus į antrą pusę, kaip visada, šios dvi susirinkusiųjų dalys pasidalino: suaugusieji toliau dalinosi tarpusavyje, o vaikams salėje buvo organizuotos linksmosios estafetės: kuri komanda greičiau pralįs tuneliu, kas įveiks dvigubą tunelį ir gaus Besmegenio fotografiją su savo veidu ir pan. Sportinio vaikų azarto būtų užtekę net Olimpinėms žaidynėms!

Tradicinė Kalėdinė švietimo pagalbos, vertinimo ir konsultavimo skyriaus vakaronė – tai širdžių vienybės šventė.  Jai pasibaigus, dar tą patį vėlų vakarą, mokytojai į savo elektroninius paštus gavo dėkingų tėvų padarytas šventės nuotraukas su prierašu: ,,ačiū Jūsų visam kolektyvui už gražią šventę!“.

Surdopedagogė R. Vyšniūnienė