Filaretų g. 36, LT-01210 Vilnius
Įm. k. 290982710
A. s. LT09 7300 0100 0245 9232
AB bankas „Swedbank“
Banko kodas 73000
Tel. / faks. +370 5 215 4427
El. paštas rastine@lknuc.lt
Direktorė Girdutė Lepeškienė
RSS Srautas pritaikymas neįgaliesiems
Sąmoningumo didinimo mėnuo BE PATYČIŲ
Rekomendacijos sutrikusios klausos vaikų tėvams
  1. Diagnozavimas.

Lietuvoje nuo 2014 metų sausio 1 d. pradėta vykdyti visuotinė naujagimių klausos patikra. Ji atliekama visiems mažyliams ne vėliau kaip per 28 dienas nuo gimimo. Šios patikros tikslas yra kuo anksčiau surasti naujagimius su įgimtu klausos sutrikimu ir jiems padėti. Nors dauguma naujagimių turi normalią klausą, 1-3 vaikai iš tūkstančio gimsta turėdami didesnį ar mažesnį klausos sutrikimą. Jei, atlikus patikrą, yra įtariamas klausos sutrikimas, vėliau atliekami kiti, sudėtingesni klausos tyrimai. Kuo anksčiau vaikui, turinčiam klausos sutrikimą, bei jo šeimai yra suteikiama pagalba, tuo geriau ne tik vaiko kalbos, bet ir bendrai jo raidai. Po diagnozės nustatymo svarbu kuo anksčiau parinkti / pritaikyti klausos sutrikimą kompensuojančias priemones. Tą atlikti pageidautina iki vaikui sueis 6 mėnesiai.

Klausos protezavimo priemonės yra parenkamos ir programuojamos remiantis individualia audiograma. Klausos slenksčiai yra matuojami decibelais (dB). Kuo blogiau žmogus girdi, tuo didesni klausos slenksčiai (decibelais). Kodėl reikia daryti audiogramą? Pagal audiogramos (kreivės) duomenis:

  • nustatomas klausos sutrikimo laipsnis (pagal geriau girdinčios ausies klausos slenksčių vidurkį):

Nežymus (26–40 dB).

Vidutinis (41–55 dB).

Žymus (56–70 dB).

Labai žymus (71–90 dB) – kurtumas.

Praktiškas kurtumas (virš 90 dB).

Visiškas kurtumas.

  • nustatomas klausos sutrikimo tipas (kondukcinis, neurosensorinis, mišrus);
  • parenkami klausos aparatai;
  • programuojami klausos aparatai (arba kochleariniai implantai);
  • daroma išvada ar pakankamai klausos aparatai kompensuoja klausos sutrikimą, o jei ne – ar reikalingas kochlearinis implantas.

Egzistuoja klausos objektyvūs ir subjektyvūs tyrimo metodai.

Objektyvus (BERA) – tai klausos tyrimas specialių medicininių prietaisų pagalba.
Subjektyvus (audiometrija) – metodas, kurio pagalba registruojamos įvairios vaiko reakcijos (verksmas, elgesys) į garsinius signalus.

Mažiems (ar neugdytiems) vaikams darant audiogramą stebimos nevalingos reakcijos į garsą (mirksėjimas, krūpčiojimas, galvos pasukimas). Surdopedagogo ir tėvų užduotis paruošti vaiką sąmoningam „žaislinės“ audiogramos atlikimui. Jos metu vaikas, išgirdęs garsą, turi atlikti veiksmą, pvz.: uždėti piramidės žiedą, įmesti kaladėlę į kibirėlį ar pan. Tą atlikti reiktų pradėti mokyti nuo 1,5 metų.

Uždėjus klausos aparatus svarbu stebėti vaiką: ar pasikeičia jo elgesys, ar reaguoja į aplinkos garsus, į kalbą, į intonaciją, ar vaikas pats „eksperimentuoja“ garsais / balsu. Jei nepastebime pasikeitimų arba jie yra minimalūs, siūloma kochlearinė implantacija. Tam, kad vaikas gerai, kokybiškai girdėtų jo klausos aparatai arba kochlearinis implantas turi būti tinkamai sureguliuoti. Tėvai turi nepamiršti, kad kūdikiai tyrinėja aplinką, todėl labai dažnai jie susidomi aparatais ir juos traukia iš ausų, kiša į burną. Todėl, jei jūsų vaikas šimtą kartų per dieną išsitraukia klausos aparatus iš ausyčių, jūsų pareiga yra šimtą kartų per dieną juos grąžinti atgal!!!

  1. Klausos lavinimo pratybos.

Tėvai yra pagrindiniai kalbos mokytojai, tačiau jiems labai reikalinga specialistų pagalba. Šiame gyvenimo etape tėvai turi pradėti nuolat bendrauti ir gauti gydytojo otorinolaringologo, specialisto, kuris parenka ir programuoja klausos aparatus (kochlearinius implantus), surdopedagogo, logopedo, psichologo pagalbą bei patarimus.

Kurčių ir neprigirdinčių vaikų su klausos aparatais arba kochleariniais implantais  habilitacijoje / reabilitacijoje yra naudojamas metodas, kuris skatina sutrikusios klausos vaikus mokytis klausyti, mąstyti ir kalbėti. Klausos lavinimas ir kalbos ugdymas vyksta žaidimo forma, dalyvaujant tėvams ir artimiesiems. Surdopedagogas yra specialistas, kuris apmoko tėvus kaip dirbti šiuo metodu. Pratybų metu jis parodo tėvams užduotis ir paaiškina kaip jas atlikti namuose. Specialistas ne tik paaiškina tėvams KĄ, KODĖL ir KAIP reikia daryti, bet ir atlieka TAI kartu su tėvais bei suteikia tėvams galimybę ATLIKTI tas veiklas su vaiku savarankiškai, o vėliau  su tėvais aptaria su kokiais sunkumais jie susidūrė. Pirmame habilitacijos / reabilitacijos etape yra svarbus veiklos tęstinumas. Surdopedagogas aiškina užduočių svarbą, kurias tėvai turi atlikti namuose.

Pirmojo etapo užduotys:

  • skatinti vaiką ieškoti garso šaltinio;
  • nuolat atkreipti dėmesį į lauke ir namuose esančius garsus;
  • kviesti vardu tik prasmingai;
  • stebėti ir žymėti sąsiuvinyje kada ir į kokius garsus vaikas sureaguoja;
  • žymėti ir paskaičiuoti kiek žodžių (garsažodžių) vaikas naudoja sąmoningai;
  • skatinti atlikti paprastus paliepimus / nurodymus (paduok man tą…., nunešk tą… ir pan.);
  • skatinti parodyti, kur yra daiktas, klausiant „Kur yra….?“;
  • nuolat pagirti vaiką, kai jis garsažodžius (žodžius) panaudoja naujoje situacijoje;
  • skatinti, kad vaikas šeimos narius kviestu vardais taip, kaip sugeba;
  • pratinti visus veiksmus, atliekamus su mama, tėčiu vokalizuoti, t. y. naudoti balsą;
  • lavinti vaiko atmintį (žaidimas „Ko trūksta?“);
  • fotografuoti buitines situacijas, išvykas, ekskursijas, šeimos šventes. Aptarti kartu su vaiku nuotraukas.

Surdopedagogas savo veikloje naudoja šias darbo formas:

  • bendros pratybos su vaiku ir jo tėvais;
  • bendravimas su kitų vaikų, turinčių klausos sutrikimą, tėvais, bendrų švenčių organizavimas;
  • seminarai tėvams ir švietimo pagalbos specialistams bei mokytojams;
  • specialios literatūros skaitymas;
  • video medžiaga, kuri susipažindina tėvus, kaip ugdyti vaiko klausą ir kalbą kasdieninėse situacijose bei žaidžiant, peržiūra.

Jei vaikas auga dvikalbėje šeimoje, svarbu pasirinkti vieną kalbą, kuria vaikas kalbės darželyje bei surdopedagogo užsiėmimuose. Vaiko, turinčio klausos sutrikimą, raida turi praeiti tuos pačius etapus, kaip ir girdinčiojo.

  1. Kur ugdomi vaikai turintys klausos sutrikimų?

Dvimečiai / trimečiai sutrikusios klausos vaikai pradeda lankyti ikimokyklinio ugdymo mokyklas. Tėvai patys sprendžia  kokia ugdymo įstaiga labiausiai tinka jų vaikui. Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje vaikai gali ugdytis specializuotoje įstaigoje arba pasirinkti ugdymą kartu su girdinčiais vaikais. Tačiau renkantis įstaigą svarbu atsižvelgti į tokius faktorius:

  • kalbinė aplinka: turi būti suteikta galimybė girdėti ir bendrauti žodine kalba visą dieną;
  • vaikams reikalinga specialioji pedagoginė (surdopedagogo / logopedo) pagalba, kuri turi būti teikiama ne mažiau kaip 5 kartus per savaitę;
  • tėvai turi kasdien vaiką pasiimti namo, kad jis galėtų bendrauti su artimaisiais.

Rinkdamiesi specializuotą įstaigą tėvai turi žinoti, kad šis variantas turi savų privalumų ir trūkumų.

Privalumai:

  • nedidelis vaikų skaičius grupėje;
  • surdopedagogo pagalba teikiama kiekvieną dieną;
  • grupės kolektyvas (auklėtojos, auklėtojų padėjėjos) turi žinių apie vaikus turinčius klausos sutrikimų, jų ugdymą. Moka elgtis su kompensacine technika ir ji joms „nekelia baimės“;
  • vyksta komandinis darbas, kai surdopedagogo darbą tęsia auklėtoja.

Trūkumai:

  • vaikai būna „šiltnamio“ sąlygomis, kai nėra didelio triukšmo, visi aplinkiniai stengiasi juos suprasti ir padėti. Atsiranda hiperglobos rizika.
  1. Reabilitacijos sėkmė.

Tėvai privalo žinoti, kad reabilitacijos sėkmė priklauso nuo šių faktorių:

  • ar vaikas nuolat nešioja klausos aparatus ar kochlearinio implanto procesorių ir ar jie yra tinkamai sureguliuoti;
  • ar yra sudarytos geros girdėjimo sąlygos, nes net ir vaikams su klausos aparatais ir kochleariniais implantais sunku mokytis klausyti triukšmingoje aplinkoje;
  • ar vaikui suteikiama galimybę išgirsti kuo daugiau nekalbinių ir kalbinių garsų;
  • ar modeliuojamos situacijos, kai vaikas turi galimybę bendrauti su suaugusiuoju, vaikas su vaiku, suaugęs su grupe vaikų;
  • ar suaugusieji skatina vaiką kaupti aktyvųjį ir pasyvųjį žodyną, kuris atitiktų jo amžių.

Reikia įvertinti, kad sėkmingai reabilitacijai trukdo papildomi sutrikimai: sutrikęs pažinimo ir komunikacijos kompetencijų vystymasis, dėmesio sutrikimai, atminties sutrikimai, regos sutrikimai, judesio ir padėties sutrikimai. Svarbiausias sutrikusios klausos vaiko ugdymo(si) tikslas – ne tik klausos ir kalbos, bet ir jo bendravimo su aplinkiniais žmonėmis, mąstymo ir gebėjimo reikšti savo emocijas lavinimas.

Sutrikusios klausos vaikų tėvai, taip pat kaip ir girdinčiųjų vaikų tėvai, yra svarbiausi savo vaikų mokytojai.

                                                           Parengė surdopedagogės A. Luckevič, R. Saulėnienė

Naudota literatūra:

  1. И.В.Королева „Кохлеарная имплантация детей и взрослых. Электродное протезирование слуха“. Санкт-Петербург, КАРО, 2009 г.
  2. Королева И.,Янн П. „Дети с нарушениями слуха. Книга для родителей и педагогов“, КАРО, 2011 г.

 

  • Renginių kalendorius
  • REKOMENDACIJOS TĖVAMS, AUGINANTIEMS VAIKUS, TURINČIUS KLAUSOS SUTRIKIMŲ AR KOCHLEARINIUS IMPLANTUS
  • Pamokų laikas
  • Atostogos
  • Bendradarbiavimas
  • Pirštų abėcėlė
  • PARAMA gimnazijai (2% GMP)
  • VAIKŲ MAITINIMO ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS
  • PREVENCINĖS PROGRAMOS
  • SVARBI INFORMACIJA TĖVAMS
  • PAGALBĄ TEIKIANČIOS ORGANIZACIJOS LIETUVOJE
  • TURTO NUOMOS KONKURSAS

Švietimo ir mokslo ministerija

Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras

Techninės pagalbos neįgaliesiems centras

Ugdymo plėtotės centras

LKNUC facebook paskyra

LKNUC bibliotekos facebook paskyra

Visos teisės saugomos © 2019 Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras
Web-sprendimas: FoxitNetas