Filaretų g. 36, LT-01210 Vilnius
Įm. k. 290982710
A. s. LT09 7300 0100 0245 9232
AB bankas „Swedbank“
Banko kodas 73000
Tel. / faks. +370 5 215 4427
El. paštas rastine@lknuc.lt
Direktorė Girdutė Lepeškienė
RSS Srautas pritaikymas neįgaliesiems
Saugumo tikslais patalpos ir teritorija stebimos vaizdo kameromis
Tarptautinis seminaras „Kurčių ir neprigirdinčių vaikų ugdymas bei klausos reabilitacija“

Š. m. spalio 29 d. Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro aktų salėje vyko tarptautinis seminaras ,,Kurčių ir neprigirdinčių vaikų ugdymas bei klausos reabilitacija“, kuriame dalyvavo lektoriai iš Austrijos, Latvijos, Vilniaus universiteto.

Seminarą pradėjęs Dr. Daumantas Stumbrys iš Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto pristatė Vilniaus universiteto mokslininkų: Eugenijaus Lesinsko (vadovas), Jurgos Mataitytės-Diržienės, Jekaterinos Byčkovos ir savo paties atlikto mokslinių tyrimų projekto „Vaikų su kochleariniais implantais socialinės integracijos iššūkiai Lietuvoje“ (tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba, sutarties Nr. S-MIP-17-111 ) rezultatus. Dėl 2014 metais įvestos visuotinės naujagimių patikros Lietuvoje implantuojamų vaikų amžius mažėja, tuo pačiu sudaromos palankios sąlygos sėkmingai kurčių vaikų raidai ir integracijai į visuomenę. Nors Lietuvoje kochlearinė implantacija atliekama jau daugiau nei du dešimtmečius, tačiau, kaip pabrėžė D. Stumbrys, sudėtingas vaikų su klausos implantais socialinės integracijos procesas Lietuvoje iš viso netyrinėtas. Be to, iki šiol mūsų šalyje klausos implantacijos sistema yra fragmentuota, ribotas skirtingų sistemoje dalyvaujančių institucijų bendradarbiavimas: trūksta integracijos ir koordinacijos tarp sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir švietimo sistemų. Tam, kad implantacijos rezultatai būtų optimalūs, labai padėtų vienos koordinuojančios institucijos ar bent specialisto, kuris žinotų visus implantacijų atvejus, stebėtų abilitacijos eigą ir suteiktų šeimoms informaciją, buvimas. Užsienio šalių pavyzdžiu tokia pareigybė galėtų būti atvejo vadybininkas arba socialinis darbuotojas. Pavyzdžiui, Estijoje už tai atsakingas tik vienas žmogus!

Pasak mokslininko, Lietuvoje atliekama klausos implantacija užtikrina daugumos vaikų integraciją į bendrojo lavinimo sistemą. Vis dėlto vaikų klausos ir kalbos raidos rezultatų skirtumai gana dideli, pavyzdžiui, vertinant kalbėjimo ir kalbos pasiekimus nustatyta, kad pusė tyrimo dalyvių pasiekė labai gerą ir gerą, ketvirtadalis – patenkinamą ir mažiau nei ketvirtadalis – nepatenkinamą kalbos raidos lygį. Kokie veiksniai įtakoja klausos implantus turinčių vaikų kalbos suvokimo bei kalbos raidos rezultatus? Tyrimo metu atlikta vienaveiksnė regresinė analizė parodė, kad tai daugiausia yra susiję su vaiko šeimos bei ugdymo ir lavinimo veiksniais. Vaikų su kochleariniais implantais kalbos raidai svarbus ir tėvų išsilavinimo lygio, ir šeimos lankymosi klausos implantacijos centre dažnio, ir tėvų dalyvavimo, lavinant vaiką, ir surdopedagoginės pagalbos prieinamumo vaidmuo. Remiantis atliktos anketinės apklausos rezultatais, surdopedagogo paslaugų prieinamumas Lietuvoje ribotas: geras pagalbos prieinamumas buvo tik 50 proc. vaikų, vidutiniškas – 30 proc., o blogas – 20 proc. vaikų. Kalbant apie tėvų indėlį, tik pusė šeimų, auginančių vaikus su klausos implantais, aktyviai dalyvavo lavinant vaiką. Apie 30 proc. šeimų dalyvavimas buvo pasyvus, o penktadalis šeimų nedalyvavo lavinant vaiką. Pranešėjo D. Stumbrio teigimu, surdopedagogo kabinete užsiėmimo metu vyksta ne vien tik vaiko, bet ir tėvų ugdymas. Jei tėvai įgyja žinių, lavina vaiką namuose – bus rezultatai!

Pranešimo pabaigoje mokslininkas pristatė 13 kochlearinės implantacijos sistemos tobulinimo rekomendacijų. Išsamiau susipažinti su Vilniaus universiteto mokslininkų atlikto mokslinių tyrimų projekto „Vaikų su kochleariniais implantais socialinės integracijos iššūkiai Lietuvoje“ rezultatais galima internetinėje prieigoje: https://www.fsf.vu.lt/dokumentai/vaiku-kochlearine-implantacija.pdf

MED-EL – garsi pasaulinė technologijų bendrovė, kurios centrinė būstinė yra Insbruke ( Austrija) jau daugiau nei keturis dešimtmečius vykdo tyrimus, susijusius su klausos sutrikimu, taip pat kuria bei gamina implantuojamas klausymo sistemas, tame tarpe ir kochlearinius implantus. Viešnia iš Austrijos MED-EL reabilitacijos vadovė Diana Zegg pristatė pagrindines strategijas, skatinančias klausymąsi ir sakytinę kalbą. Tarptautinio seminaro dalyviams buvo naudinga išklausyti jos pranešimą ir pasitikrinti, kaip realiai surdopedagogų veikloje su kochlearinius implantus turinčiais vaikais taikomos tokios strategijos, kaip: ,,Daugiau kalbėk ir būk arčiau manęs“, ,,Pirmiau pasakome, paskui parodome“, ,,Laukimo strategija“, ,,Pratąsa ir praplėstis“, ,,Siūlome alternatyvą arba pasirinkimą“, ,,Ant tos pačios mąstymo bangos“, ,,Sukuriame problemą arba priežastį kalbai ugdyti“, ,,Mano balsas svarbus“, ,,Užbaigimai“ bei kt. Pranešėja dirba surdopedagoge, tad pasidalinimas svarbiais praktiniais pastebėjimais, padedančiais geriau organizuoti ugdomąją veiklą, buvo labai naudingas tarptautinio seminaro dalyviams. Ji taip pat pristatė MED-EL kompanijos išleistas klausos/kalbos reabilitacijos priemones. Pavyzdžiui, ,,Klausos klausimyne“ yra 35 klausimai, kurie padeda įvertinti vaiko kalbą nuo gimimo iki 24 mėn. amžiaus. Priemonė ,,Kasdienių objektų testas“ skirtas įvertinti, kiek elementų gali prisiminti vaikas. Suaugęs žmogus gali prisiminti 7 elementus, tačiau kiek jų gali atsiminti vaikas – priklauso nuo jo amžiaus: 1 m. amž. – 1 elementą ( ,,Kur traukinys?“), 2 m. amž. – 2 elementus ( ,,Paduok žalią lėktuvą“), 3 m. amž. – 3 elementus ( ,,Parodyk mėlyną laivą ir traukinį“), 4 m. amž. – 4 elementus ( ,Paimk raudoną mašiną ir įdėk į geltoną dėžę“). Priemonė ,,Vaiko kelionė“ padeda įvertinti vaiko nuo gimimo iki 7 m. amžiaus 8 pagrindines sritis, tame tarpe ekspresyviąją bei pasyviąją kalbą, žaidimą, pažinimą, lingvistinė pragmatiką ir kt. bei nustatyti pagrindines vaiko kalbos raidos problemas, kad būtų galima išsikelti tikslus terapijai. Viešnia iš Austrijos taip pat parodė video su surdopedagogo ir tėvų ugdomąja veikla namuose. Visos MED-EL vaikų su kochleariniais implantais klausos/kalbos reabilitacijai skirtos metodinės priemonės yra visiems prieinamos internetinėje prieigoje: https://www.medel.com/support/rehab/rehabilitation-downloads. Tiek specialistai, tiek tėvai gali atsispausdinti reikiamą priemonę ir sėkmingai taikyti savo veikloje su implantuotu vaiku.

                             Tarptautiniame seminare dalyvavusios kolegės iš Rygos kurčiųjų mokyklos pristatė Latvijos patirtį sutrikusios klausos vaikų ugdyme. Beje, jų mokykla yra viena seniausių Europoje, įkurta dar 1840 metais. Mokykloje ugdoma apie 80 mokinių: 78 % mokinių turi žymų ir labai žymų neprigirdėjimą, didesnė dalis jų turi kochlearinius implantus. Dirba 42 mokytojai: 50 % jų turi magistro laipsnį, 56 % – specialųjį išsilavinimą. Mokykloje mokoma latvių kalbos (sakytinės bei rašytinės), vartojama pirštų abėcėlė bei latvių gestų kalba. Švietimo pagalbą teikia psichologas, socialinis pedagogas, švietimo pagalbos centro specialistai, 8 mokytojo padėjėjai, sensorinio kambario asistentas, specialusis pedagogas, 2 gestų kalbos vertėjai, 2 socialinės karjeros specialistai, dirba net 4 slaugytojos, gydytojas pediatras bei psichiatras. Mokyklos misija – ugdyti klausos negalią turinčius vaikus specializuotoje mokymosi aplinkoje, ruošiant visaverčiam bendruomeniniam ir profesiniam gyvenimui. Rygos kurčiųjų mokyklos vertybės –  tobulėjimas, profesionalumas, bendradarbiavimas, tolerancija. Latvijos mokytojai dalyvauja tarptautiniuose (Erasmus+) ir respublikiniuose projektuose bei programose bei siekia, kad jų mokykla taptų švietimo centru klausos negalią turintiems vaikams. Mums yra ko vieniems iš kitų pasimokyti!

Vilniaus universiteto mokslininkų teigimu ,,Klausos sutrikimas turi ilgalaikių padarinių vaiko ir jo šeimos gyvenimui. Labiausiai kurtumas veikia sakytinės kalbos raidą. Tai riboja kasdienį bendravimą, menkina mokymosi galimybes ir raštingumą, dėl to ne tik nukenčia vaiko mokymosi pasiekimai ir galimybė ateityje įsidarbinti, bet ir kyla psichosocialinių problemų“. Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre organizuotas tarptautinis seminaras ,,Kurčių ir neprigirdinčių vaikų ugdymas bei klausos reabilitacija“  – svarus indėlis, keliant surdopedagogų, logopedų bei kitų specialistų, ugdančių kochlearinius implantus turinčių vaikų sakytinę kalbą, profesinį pasirengimą, o tuo pačiu –  sutrikusios klausos vaikų ugdymo(si) bei gyvenimo kokybę.

                                                                                                                         surdopedagogė R. Vyšniūnienė    

         

 

  • Renginių kalendorius
  • KONKURSAS LIETUVOS KURČIŲJŲ IR NEPRIGIRDINČIŲJŲ UGDYMO CENTRO DIREKTORIAUS PAREIGOMS EITI
  • REKOMENDACIJOS TĖVAMS, AUGINANTIEMS VAIKUS, TURINČIUS KLAUSOS SUTRIKIMŲ AR KOCHLEARINIUS IMPLANTUS
  • Pamokų laikas
  • Atostogos
  • Bendradarbiavimas
  • Pirštų abėcėlė
  • PARAMA gimnazijai (2% GMP)
  • VAIKŲ MAITINIMO ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS
  • PREVENCINĖS PROGRAMOS
  • SVARBI INFORMACIJA TĖVAMS
  • PAGALBĄ TEIKIANČIOS ORGANIZACIJOS LIETUVOJE
  • TURTO NUOMOS KONKURSAS

Švietimo ir mokslo ministerija

Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras

Techninės pagalbos neįgaliesiems centras

Ugdymo plėtotės centras

LKNUC facebook paskyra

LKNUC bibliotekos facebook paskyra

Visos teisės saugomos © 2019 Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras
Web-sprendimas: FoxitNetas