Pirmą kartą Lietuvos ugdymo istorijoje – lietuvių gestų kalbos patikra LKNUC

Specialiųjų poreikių mokiniams ugdymo turinys formuojamas, remiantis Bendrosiomis programomis, jas pritaikant pagal individualius šių mokinių gebėjimus, ugdymosi poreikius ir pasiekimus. Lietuvoje vaikai su sutrikusia klausa yra mokomi totaliosios komunikacijos, žodiniu ar dvikalbiu metodu atsižvelgiant į individualius kiekvieno mokinio gebėjimus bei tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus. Ugdymo turinys formuojamas taip, kad būtų skatinama mokinio savigarba ir motyvacija mokytis. Siekiama ugdyti kiekvieno specialiųjų poreikių mokinio judėjimo, kalbos ir komunikavimo, socialinius, funkcinius ir pažintinius gebėjimus.

Remiantis Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintais 2009–2011 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, šalyje gyvenančios tautinės mažumos (baltarusiai, lenkai, rusai, vokiečiai) turi gimtosios kalbos pamokas bei gimtosios kalbos patikras. Kurčiųjų bendruomenė - ne tautinė, o specifinė kalbinė kultūrinė mažuma. Kurčiųjų gimtąja kalba laikoma gestų kalba. Dar 1991 m. Pasaulio kurčiųjų federacijos kongresas priėmė dokumentą, rekomenduojantį suteikti teisę kurtiesiems vaikams ugdytis dviem kalbomis: gimtąja gestų kalba ir valstybine kalba. Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymu 1996 m. (2 str. 11 punktas) lietuvių gestų kalba yra pripažinta gimtąja kurčiųjų kalba.

Gestų kalba suteikia galimybę sutrikusios klausos asmenims dalyvauti savo bendruomenės ir šalies kultūriniame bei visuomeniniame gyvenime. Ji turi didelę reikšmę kurčiųjų mokinių asmenybės vystymuisi kaip bendravimo, ugdymo(si) ir saviraiškos priemonė, tad, atsiradus galimybei, lietuvių gestų kalbos pamokos Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre (LKNUC) pradėtos vesti tuoj po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Dabar pradinių klasių mokiniai turi dvi lietuvių gestų kalbos pamokas per savaitę, 8-10 klasių mokiniai – taip pat dvi, 11-12 klasėse yra viena savaitinė pamoka (viduriniame ugdyme taip renkasi patys mokiniai, sudarydami individualų mokymosi planą). Pradinių klasių mokinius LKNUC lietuvių gestų kalbos moko gestų k. mokytoja S.Hacking, vyresniųjų klasių mokinius – gestų k. mokytojas A.Barisevičius.

,,Esame parengę lietuvių gestų kalbos vidurinio ugdymo bendrosios programos projektą. Jį galima rasti Ugdymo plėtotės centro (UGP) internetiniame puslapyje adresu http://www.pedagogika.lt/index.php?159258531. Lietuvių gestų kalbos dalyko tikslas – sudaryti prielaidas mokiniams ugdytis komunikavimo ir kultūrinę kompetencijas, būtinas kiekvieno žmogaus visaverčiam asmeniniam gyvenimui, sėkmingai mokymosi, visuomeninei ir būsimai profesinei veiklai. Lietuvių gestų kalbos kompetenciją galima apibrėžti kaip nusiteikimą ir gebėjimą pažinti gestų kalbą ir ja kuriamą literatūrą kaip kultūros reiškinį, interpretuoti įvairius tekstus, atsakingai, konstruktyviai, kūrybiškai komunikuoti. Šis projektas dabar yra bandomas praktikoje. 2010 m.gegužės mėn. 17 d. pirmą kartą kurčiųjų ugdymo istorijojevyko gimtosios lietuvių gestų kalbos patikra – įskaita abiturientams. Nors įskaitos programa skiriasi nuo egzamino, viliamės, kad netrukus, kai bus patvirtintos visos atsinaujinusios ugdymo programos, vidurinio mokslo siekiantys sutrikusios klausos moksleiviai galės laikyti ir lietuvių gestų kalbos egzaminą. Tuomet vidurinio ugdymo programoje lietuvių gestų kalba užims lygiavertes pozicijas, lyginant jąsu Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų gimtųjų kalbų statusu“ – pasakoja LKNUC direktorės pavaduotoja ugdymui J.Levickienė.

Sudarant įskaitos programą, vadovautasi šiomis nuostatomis: įskaitos programa turi būti siauresnė, lyginant su Bendrosiomis programomis ir, kiek įmanoma konkretesnė, įskaitos temas mokiniai pasirenka patys, jiems turi būti žinomos įskaitos užduočių vertinimo normos ir kriterijai. Gimtosios kalbos komunikacijos (viešojo kalbėjimo) įskaita LKNUC buvo siekiama įvertinti mokinių su sutrikusia klausa gebėjimą gimtąja kalba sklandžiai reikšti savo mintis, skatinti mokinių gimtosios kalbos puoselėjimą, sudaryti sąlygas mokyklai analizuoti mokinių kalbėjimo pasiekimų rezultatus.

Kaip minėta, gimtosios kalbos įskaitai kiekvienas abiturientas temą galėjo rinktis pats, paruoštą medžiagą pristatant pateiktyse. Įskaitos metu temos pristatymui lietuvių gestų kalba buvo skiriamos 5 min., po to buvo atsakymai į vertinimo komisijos ar auditorijos pateikiamus klausimus. Tema turėjo būti susijusi su asmeniniu ar kurčiųjų gyvenimu apskritai. Įskaitoje buvo vertinamas ne tik mokinio su sutrikusia klausa viešas monologinis kalbėjimas pasirinktąja tema, kalbos (pasakyto teksto) struktūra, kalbos taisyklingumas, kontaktas su auditorija, bet ir pats gebėjimas parengti pranešimą, suvokti bei tiksliai, išsamiai atsakyti į pateiktus klausimus.

Iš viso LKNUC lietuvių gestų k. įskaitoje dalyvavo 12 abiturientų, šiais metais Centre siekiančių gauti vidurinio ugdymo brandos atestatus. Temas moksleiviai rinkosi įvairiausias: ,,Švedijos projektas“, ,,Šokiai ir vaidyba“, ,,Mano įspūdžiai iš Norvegijos“ ir kt. Įdomu, kad iš visų 12 laikiusiųjų įskaitą tik 3 moksleiviai buvo iš kurčiųjų šeimų.

,,Ruošiausi savaitgaliais, viską pasakiau, ką norėjau, esu patenkinta“ – po įskaitos savo įspūdžiais dalinosi abiturientė Laima Rupšytė. ,, Jei reikėtų ruoštis iš anksto, nieko nekeisčiau“ –jai antrino dvyliktokė Toma Bakaitė. Į klausimą ,,Kuris pranešimas patiko labiausiai?“ moksleiviai emocingai, vienas per kitą kalbėdami, tikino, kad visų pranešimai labai įdomūs, skirtingi, ir – netikėti.

,,Gimtosios lietuvių gestų kalbos įskaita abiturientams – didelis pasiekimas kurčiųjų ugdyme! Visi Lietuvos ,,gimtakalbiai” turi savosios kalbos egzaminus, patikras, įskaitas.Pagaliau ir Lietuvos kurtieji, siekiantys vidurinio išsilavinimo, gali pasitikrinti ir įsivertinti savo gimtosios - gestų kalbos - žinias, mokėjimus bei įgūdžius. Šią naujovę mes skiriame gestų kalbos patvirtinimo gimtąja kurčiųjų kalba Lietuvoje 15-os metų sukakčiai paminėti “ - džiaugėsi Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro gestų kalbos ir tikybos mokytojas, lietuvių gestų kalbos įskaitos LKNUC vertintojas A.Barisevičius.

LKNUC surdopedagogė R.Vyšniūnienė